Žymų Archyvai: metalo gaminiai

PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE METALUS IR LYDINIUS

         konstrukciniai elementai Medžiagos sandara. Mus supantieji daiktai susideda iš me­džiagų, turinčių skirtingas savybes. Žinodami šias savybes, ga­lėsime teisingai spręsti praktinius klausimus, kylančius, gami­nant ir eksploatuojant Įvairių mechanizmų, prietaisų, įrankių detales.Medžiagos savybės priklauso nuo jos vidinės sandaros. Me­džiaga sudaryta iš daugybės labai mažų judančių dalelių, kurios susideda iš be galo mažų atomų. Kiekvienas atomas savo ruožtu sudarytas iš branduolio ir skriejančių aplink j j elektronų. Atomo branduolio struktūra la­bai sudėtinga. Jis susideda iš smulkiausių dalelių, kurių pagrin­dinės yra teigiamai įelektrinti protonai ir neutralūs (neturintieji elektros krūvio) neutronai.Milžiniškas mokslo pasiekimas yra tai, kad mokslininkai iš­moko suskaidyti atomo branduolį. Skaidant branduolį, išsiski­ria didžiulė energija, vadinama atomine energija. Si energijos rūšis naudojama atominėse elektrinėse, gaminančiose elektros energiją; atominė energija varo laivus, suka elektrinių įren­gimus ir kt.

            Cheminiai elementai. Cheminiai elementai — tai atomų su vienodu branduolio krūviu visuma. Šiuo metu žinomi 104 ele­mentai. Iš jų 83 yra metalai (geležis, varis, aliuminis ir kt.) ir 21 — nemetalai (deguonis, fosforas, silicis, anglis ir kt.). Labiausiai gamtoje paplitę deguonis ir silicis.

                 Paprastosios ir sudėtinės medžiagos. Atomai gali egzistuoti vieni arba grupuotis į molekules. Susijungę atomai ar mole­kulės sudaro įvairiausias medžiagas. Visos medžiagos skirsto­mos į paprastąsias ir sudėtines. Paprastosios medžia­gos (geležis, varis, deguonis ir kt.) susideda iš vieno elemento atomų arba molekulių. Sudėtinės medžiagos (plie­nas, žalvaris, anglies dioksidas ir kt.) sudarytos iš kelių ele­mentų atomų junginių. Sudėtinių medžiagų yra daugiau, negu paprastųjų.Medžiagos gali būti dujiniame, skystame ir kietame būvyje.Atsižvelgiant į vidinę struktūrą, visos kietosios medžiagos skirstomos į amorfines ir kristalines. Amorfinėms medžiagoms (stiklas, vaškas, ebonitas ir kt.) būdingas netvarkingas atomų ir molekulių išsidėstymas, o kristalinėse medžiagose atomai išsidėstę tam tikra tvarka. Visi metalai ir jų lydiniai — kristali­nės medžiagos.

                 Alotropija. Kai kurių paprastųjų medžiagų atomai gali būti išsidėstę dvejopai arba keleriopai. Dėl to tokios medžiagos gali įlirėti skirtingas savybes. Pavyzdžiui, deimantas — kieta medžia­ga, o grafitas — minkšta. Jie sudaryti iš tų pačių anglies ato­mu, tačiau jų išsidėstymas deimante ir grafite skirtingas. Toks reiškinys, kai medžiagos, susidedančios iš to paties elemento, turi skirtingas savybes, vadinamas, alotropija.Tam tikromis sąlygomis geležis ir kai kurie kiti metalai gali alotropiškai keistis kietame būvyje. Pavyzdžiui, kietos geležies struktūra 1400° ‘ temperatūroje pasikeičia, o 910° ji atgauna pir­mykštę struktūrą. Vykstant šiems pasikeitimams, keičiasi gele­žies sugebėjimas tirpinti savyje anglį. Žemesnėje negu 768° temperatūroje geležis turi magnetinių savybių, o aukštesnėje negu 768° temperatūroje, nežymiai pasikeitus jos vidinei struk-turai, geležies magnetinės savybės išnyksta. Taigi, metalų ir lydinių savybės priklauso nuo jų vidinės sandaros, t. y. atomų tarpusavio išsidėstymo. Pirmą kartą šią išvadą priėjo vienas iš metalų mokslo pradininkų.

Metalinės konstrukcijos

Konstrukcijų sutvirtinimo vienos su kita vieta vadinama montavimo su­jungimu arba sandūra. Pastatų ir statinių surenkamosios gelžbetoninės kon­strukcijos suvirinamos arba sujungiamos varžtais. Suvirinamos plieninės jdėtinės detalės arba armatūros galai, sandūros užtaisomos cemento skiedinio arba be­tono mišiniu. Plieninės konstrukcijos suvirinamos, sujungiamos varžtais arba kniedėmis. Sustiprinimo toks būdas yra pats patvariausias nuo pat senūjų laikų.

metalineskonstrukcijos Kolonų sandūra su pamatu priklauso nuo kolonos medžiagos. Gelžbetoninė kolona jungiama su pamatu per lizdą pamate: apatinės kolonos galas įstatomas Į lizdą, tarpai tarp kolonos ir pamato užtaisomi ne mažesnės kaip 200 markės betono mišiniu, pagamintu su smulkia skalda arba Žvyru. Rei­kiamo aukščio atžymos gaunamos dedant i lizdą kalibruotus gelžbetoninius įdėklus, kurių stiprumas numatytas projekte, arba naudojant fiksuojančius įdė-tinius įtaisus.Ant patikrintų ir cemento skiediniu aplietų plieninių atraminių plokščių, kurių viršutinis paviršius nudrožtas  (kai kolonos su frezuotais atraminiais galais);tiesiogiai ant pamato, kurio paviršius atitinka kolonos pado projektinę at­žymą, neliejant cemento skiedinio mišinio (kai kolonos su frezuotais antgalių padais);ant pamate įbetonuotų ir patikrintų atraminių detalių, sandūrą apliejant ce­mento skiedinio mišiniu.

Konstrukcijų tvirtinimo ir montavimo jdėtinės detalės bei inkariniai varžtai paprastai įdedami ir užbetonuojami darant pamatą.Pokraninės sijos sujungiamos su kolonomis  ant pokraninių gembių. Pramonės įmonių statybai rekomenduojama naudoti plienines pokraninės sijas. Šios sijos dedamos ant kolonos gembės atraminių lakštų ir veržlės užsukamos ant varžtų, iškištų iš betono. Galutinai patikrintos sijų įdėtinės detalės suviri­namos su jdėtine plokšte, įbetonuota kolonoje.

        Gelžbetoninių santvarų ir sijų sujungimas su kolonomis  suvi­rintas – metalinės atraminės konstrukcijų plokštės suvirinamos su atitinka­momis jdėtinėmis detalėmis kolonų  galuose. Be to, gegninės konstrukcijos pri­veržiamos veržlėmis ir poveržlėmis prie kolonų galuose įtaisytų inkarinių varžtų.

Gegninės  metalo konstrukcijos su pogegninėmis gelžbetoninėmis santvaromis su­jungiamos suvirinant jų įdėtinės detales. Tuo atveju gegninės konstrukcijos pa­prastai remiasi į pogegninės santvaros apatinės juostos atraminę pastorintą dalį.

          Denginio plokštės suduriamos su viršutinėmis gegninių konstrukcijų juosto­mis suvirinus plokščių įdėtinės detales, esančias išilginių briaunų galuose, su sijų ir santvarų įdėtinėmis detalėmis.

          Išorinių sienų plokštės tvirtinamos prie kolonų  kampuočiais , privirinamais prie kolonos ir plokštės  įdėtinių detalių; kampuočiai yra kaip apkabos. Plokščių galai dedami ant pritvirtintų prie kolonų atraminių gembių .Metalinių trisluoksnių sienų plokščių sujungimas.Gelžbetoninės kolonos į aukštį  daugiaaukščiuose pramoniniuose pastatuose dažniausiai sujungiamos per plieninius centravimo įdėklus . Lenki­mo įtempimai persiduoda nuo vienos kolonos dalies kitai per antdėklus.

Montavimo darbų rūšys ir sudėtis

angaro-statyba-3-metalo-gaminiai.lt            Įvairios paskirties surenkamieji pastatai ir statiniai montuojami iš skirtingo svorio ir įvairių gabaritų surenkamųjų gelžbetoninių, me­talinių, medinių, plastmasinių ir kitokių konstrukcijų. J. tai reikia atsi­žvelgti, parenkant montavimo metodus bei mechanizmus.Pagal konstrukcijų savybes montavimo darbai skirstomi į šias grupes:

1) nulinio ciklo konstrukcijų (pamatų, rūsio sienų, pamatų po stulpais ir kolonomis, įvairių komunikacijų ir kt.) montavimas;

2) gyvenamųjų ir civilinių bekarkasių pastatų (mūrinių pastatų surenkamųjų konstrukcijų, pastatų iš stambių plokščių, pastatų iš tū­rinių blokų ir kt.) montavimas;

3) vienaaukščių pramoninių pastatų surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimas;

4)    daugiaaukščių surenkamųjų gelžbetoninių karkasinių (gyvena­mųjų, civilinių ir pramoninių) pastatų montavimas;

5)    pastatų su laikančiomis metalinėmis konstrukcijomis monta­vimas;

6)    didelių tarpatramių pastatų (angarų, parodų paviljonų, spor­to rūmų, pramoninių pastatų, sandėlių ir kt.) montavimas;

7)   inžinerinių aukštuminių statinių (elektros perdavimo linijų at­ramų, radijo stiebų, radijo ir televizijos bokštų, chemijos ir naftos per­dirbimo pramonės statinių ir kt.) montavimas;

8) rezervuarų, bunkerių ir silosinių montavimas. Statybinių konstrukcijų montavimo procesas bendruoju atveju su­sideda iš’ montavimo paruošiamųjų darbų ir konstrukcijų montavimo. Prie paruošiamųjų darbų priklauso visų montavimo priemonių ir montavimo vietos paruošimas, o konstrukcijų montavimo darbams priskiriami konstrukcijų sustambinimo, laikino sustiprinimo (jei rei­kia), stropavimo, pakėlimo, pastatymo į vietą, laikino pritvirtinimo, sureguliavimo pagal projektinę padėtį, galutinio pritvirtinimo ir mon­tavimo sujungimų užbaigimo darbai.

Pastatas statomas pagal iš anksto paruoštą statybos darbų vyk­dymo projektą. Siame projekte, be pagrindinių darbų, būna numatyti ir paruošimo darbai.

Pradedant kompleksinę mikrorajono statybą, turi būti atlikti šie paruošimo darbai:

1)nugriauti arba perkelti statybai trukdantys pastatai;

2) perkeltos statybai trukdančios komunikacijos;

3)  likviduoti arba perkelti statybai trukdantys medžiai, želdiniai, daržai;

4)  įrengtos visos mikrorajono požeminės komunikacijos (vanden­tiekio, kanalizacijos, dujotiekio, šiluminių tinklų, elektros, ryšių ka­belių ir kita);

5)  nutiesti nuolatiniai ir laikini keliai;

6)   išlygintos statybos ir montavimo aikštelės ir apsaugotas grun­to paviršius nuo išplovimo;

7)     paruošti ir įrengti laikini pagalbiniai pastatai;

8)     nutiestos laikinos elektros linijos (jėgos ir apšvietimo);

9)     nutiestos laikinos ryšių linijos  (telefono, dispečerinio ryšio ir t. t..;

10)   nutiestos laikinos vandentiekio ir kanalizacijos linijos;

11)   užsakytos gamyklose statybinės detalės, medžiagos ir konst­rukcijos;

12)   nužymėtos pastatų ar statinių ašys;

13)  atvežti ir sumontuoti montavimo įrengimai ir inventorius;

14)  atvežtos pastatų detalės ir konstrukcijos, sudėtos sandėliavi­mo aikštelėse ir paruoštos montavimui;

15)   paruoštos ir įrengtos saugumo technikos priemonės.

Kad montuotojų darbas būtų našus, visi aukščiau išvardinti pa­ruošimo darbai turi būti atlikti, prieš montuojant antžeminę pastato dalį. Daugumą šių darbų atlieka arba juos organizuoja genrangovinė statybos organizacija. Montavimo organizacija atlieka 11, 13, 14 ir 15 punktuose nurodytus paruošimo darbus. Montavimo organizacija paruošia tik montavimo darbų saugumo technikos priemones. Nulinio ciklo darbus (padeda pamatus, nutiesia požemines komunikacijas, užpila pamatus ir tranšėjas, išlygina grunto paviršių, nutiesia kelius ir privažiavimus montavimo mechanizmams, transportui ir atlieka ki­tus darbus) dažniausiai atlieka genrangovinė statybos organizacija. Kaip paskirstomi darbai tarp genrangovinės ir montavimo organiza­cijų, nurodoma jų darbo sutartyje.