Žymų Archyvai: kosmetika

Veido odos priežiūra ir darbas

kvepinkis.lt Visa oda, taip pat ir veido,, iš dalies geba tvarkytis pati. Tačiau nuo stipraus darbo arba, tiksliau, gamybinės aplinkos poveikio susergama odos ligomis. Jų sunkumas labai priklauso nuo nei­giamų veiksnių poveikio trukmės.Kenksmingam veiksniui neveikiant, jo sukelti simptomai pa­prastai išnyksta. Jeigu tokie veiksniai veikia dažnai arba labai ilgai, tai gali atsitikti taip, kad oda, nebegalėdama reguliuoti savo veiklos, nebesugrįžta į pradinę būseną. Tada ji dar esti pažeista ir nebeveikiant kenksmingam veiksniui. Labai svarbūs ir vadina­mieji konstituciniai odos veiksniai, dėl kurių epidermis, tikroji oda ir jos dariniai (plaukai, nagai, prakaito ir riebalų liaukos) skir­tingai reaguoja į įvairius dirgiklius. Todėl labai svarbu odą sau­goti nuo kenksmingų poveikių, taip pat stengtis laiku juos pašalinti.

Ant veido nuolat nusėda įvairių dulkių (siuvyklose, audimo įmonėse, malūnuose ir kt.), kurios dažnai suerzina odą — sukelia niežėjimą, kartais deginimą ir paraudimą. Tokius požymius gali sukelti ir į vandenį neatsargiai beriamos skalbimo priemonės, ku­rių dalelyčių nusėda ant veido.Pažeidžiama ir dirbančiųjų laboratorijoje su cheminėmis me­džiagomis oda. Gaminant vaistus ar kitokias chemines priemones, taip pat atliekant bandymus, chemikalų dulkių, garų ir kitokiu pavidalu nusėda ant odos, ją suerzina ir pažeidžia — nuo lengvo sudirginimo iki sunkių odos ligų, dėl kurių darbuotojas turi keisti darbą. Ligos požymių atsiranda ne iš karto. Kenksmingiems veiks­niams veikiant ilgai, dažniausiai jie ryškėja pamažu. Pavyzdžiui, gaminant vaistus su bromu, odą gali išberti taip, kaip išgėrus vaistų su bromu galima nusipirkti kvepalu parduotuve. Nuo bromo atsiradę spuogai panašūs į papras­tuosius ir skiriasi nuo jų tik tuo, kad nesusidaro pūlinių.

Kai yra aprašytos sąlygos, odą reikia prižiūrėti dviem būdais: 1) kuo rūpestingiau saugoti odą nuo tiesioginio kontakto su dir­ginančiomis medžiagomis;  2) kuo kruopščiau ją valyti.Kaip apsauginę priemonę, neprasiskverbiančią gilyn į odą, ga­lima vartoti parafino aliejų arba vazeliną, žinoma, tik gerai iš­valytus, t. y. chemiškai švarius. Blogai išvalyti, jie ne tik neat­lieka savo funkcijos, bet gali dar labiau pažeisti odą.Šios priemonės vartojamos arba prieš darbo pradžią, arba per tam tikrus gamybinio darbo procesus, kai daugiausia išsiskiria kenksmingų medžiagų.Baigus visos dienos darbą ar tam tikrą gamybinį procesą, ap­saugines priemones reikia nuvalyti nuo veido ir kaklo. Tam ge­riausiai tinka sojos, saulėgrąžų, sėmenų ir alyvų aliejus (tik ne apkartęs). Valoma taip: iš pradžių vatos tamponas suvilgomas karštame vandenyje, paskui įmerkiamas į aliejų ir juo rūpestingai valoma veido ir kaklo oda. Po to aliejų reikia kruopščiai nuplauti vatos tamponu, suvilgytu karštu vandeniu. Vėliau sausos ar nor­malios odos veidą reikia nuplauti azuleno tirpalu (pusę šaukštelio azuleno Įpilti į stiklinę vandens), riebios — 20% spirito tirpalu pridėjus pusę šaukštelio azuleno.

Jeigu ir po šių procedūrų oda esti suerzinta, veidą reikia praus­ti kalkių vandeniu (pagamintu vaistinėje) arba, jeigu turima lai­ko,  10—15 minučių uždėti jo kompresą.Vakare veidas prausiamas atsižvelgiant į odos rūšį. Jeigu oda šiek tiek suerzinta, tinka kompresai su kalkių vandeniu ir minkš­tinamieji kremai. Kai tokios paprastos priemonės nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją dermatologą.Žmonių, kurie dėl savo profesijos (žemdirbiai, transporto dar­buotojai, daržininkai, sodininkai, statybininkai ir kt.) priversti nuolat būti lauke, oda gali nudegti nuo saulės. Toks pavojus gre­sia ir tiems, kurie, norėdami būti „gražesni“, per ilgai būna sau­lėje, taip pat jautriems saulės spinduliams bei vaikams. Cia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad laikyti mažus vaikus ir naujagimius (dažniausiai vežimėlyje) tiesiai prieš saulę yra kenksminga, nes jų oda labai jautri, todėl nuo saulės nudega greičiau negu suau­gusiųjų.

Saulės spindulių veikiama oda gali pasidaryti grublėta, pūslė­ta (dažnai tos pūslės niežti), išberta mažomis pūslytėmis arba spuogeliais kaip nuo prakaito. Taip oda dažniausiai pakinta pa­vasarį arba vasaros pradžioje, paskui tų pakitimų sumažėja, nors kartais gali išlikti ir iki rudens.Saulės spinduliai pažeidžia atviras kūno vietas, dažniausiai veidą, plaštakas, kartais liemenį (krūtinės ląstos vidurinę dalį, pečius, tarpumentį) ir pėdas, ypač vaikštančių basomis.

Norint apsisaugoti nuo „saulės ligos“, o susirgus — pasveikti, reikia vengti saulės. Labai nudegusiems nebegalima dirbti lauke. Nestipriai pažeistas nepridengtas vietas patariama tepti apsaugi­nėmis priemonėmis (pavyzdžiui, 5% cinko pasta su antipirinu). Be to, veidą reikia pridengti praleidžiančia orą plačiakrašte skry­bėle.

www.kvepinkis.us

Produktų grupės suskirstytos pagal jų sudėtį

 

1   grupė — pienas ir jo produktai.

Šie produktai vartojami įvairiu pavidalu: nenugriebtas pienas, rūgusis pienas, pasukos, kefyras, varškė ir kt. Be to, pieno dažnai pilama į košes, pudingus, kavą ir kakavą. Suaugęs žmogus kasdien turi suvartoti apie 0,5 1 pieno, vaikai ir pagyvenę žmonės .

2   grupė — šviežios daržovės.

kvepalai_www.kvepinkis.ltSalotos, žalieji žirneliai, švieži kopūstai, špinatai, salierai. Šiuos produktus reikia vartoti 6 dienas per savaitę.

3    grupė — vaisiai ir daržovės.

Bulvės, burokai, morkos, moliūgai, ridikai, agurkai, rauginti kopūstai, pomidorai, obuoliai, kriaušės, uogos. Šiuos produktus pa­tariama vartoti ne rečiau kaip 8—10 kartų per savaitę.

  • grupė — mėsa, paukštiena, žuvis ir kiti baltymų šalti­niai (subproduktai, kiaušiniai). Vartojami 5—6 kartus per sa­vaitę.
  • grupė — miltiniai produktai.

Įvairūs kepiniai iš kvietinių ir ruginių miltų, makaronai, košės, sviestinės bandelės arba pyragai, gaminiai iš bulvinių miltų. Kasdien šių produktų reikia suvartoti apie 450 g. pakankamai yra kiaušinio trynyje, nunokusiuose žirniuose, varš­kės sūryje, smegenėlėse.Vanduo, kaip organizmo sudedamoji dalis, būtinas gyvybei. Kasdien žmogus suvartoja apie 1,5 1 vandens.Kadangi organizmui reikia daug įvairių cheminių elementų, žmogus turi maitintis kuo įvairiau, nes nei viename produkte (net piene) nėra visų normaliai gyvybinei veiklai reikalingų medžiagų. Vienintelė išimtis — motinos pienas, bet tik tada, kai ji tinkamai maitinasi.

Nuo mitybos priklauso audinių cheminė sudėtis ir organizmo atsparumas kenksmingiems poveikiams arba ligoms. Tyrimai pa­rodė, kad angliavandenių perteklius racione skatina polinkį į aler­giją. Todėl ypač svarbu palaikyti įvairių elementų pusiausvyrą. Apie 60 kg sveriančiam žmogui kasdien reikia 60 g baltymų, 40 g riebalų, 400 g angliavandenių, 20 g mineralinių druskų ir apie 100 mg vitaminų.Tačiau svarbu ne tik produktų kiekis, bet ir kokybė, priklau­santi nuo jų laikymo ir paruošimo. Pavyzdžiui, mineralinių druskų ir net baltymų gerokai sumažėja mirkant nuvalytas daržoves ir vaisius. Netinkamai kulinariškai paruoštuose produktuose gali sumažėti 90% vitamino C, 66% vitaminų B ir PP. Netinkamai laikant arba apdorojant produktą, prarandama ir vitamino A, ku­ris yra labai jautrus oksidacijai.

Racionaliai mitybai kasdien būtinos daržovės ir vaisiai, ku­riuose yra organizmui reikalingų mineralinių druskų, vitaminų ir lengvai virškinamų angliavandenių. Baltymų ir kai kurių vi­taminų yra pieno produktuose, mėsoje ir žuvyje. Labai svarbi ra­ciono dalis yra augaliniai ir gyvuliniai riebalai.

Toliau aprašomos produktų grupės suskirstytos pagal jų su­dėtį (prof. V. Keršto duomenys).

1   grupė — pienas ir jo produktai.

Sie produktai vartojami įvairiu pavidalu: nenugriebtas pienas, rūgusis pienas, pasukos, kefyras, varškė ir kt. Be to, pieno dažnai pilama į košes, pudingus, kavą ir kakavą. Suaugęs žmogus kasdien turi suvartoti apie 0,5 1 pieno, vaikai ir pagyvenę žmonės — 11.

2   grupė — šviežios daržovės.

Salotos, žalieji žirneliai, švieži kopūstai, špinatai, salierai. Šiuos produktus reikia vartoti 6 dienas per savaitę.

3    grupė — vaisiai ir daržovės.

Bulvės, burokai, morkos, moliūgai, ridikai, agurkai, rauginti kopūstai, pomidorai, obuoliai, kriaušės, uogos. Šiuos produktus pa­tariama vartoti ne rečiau kaip 8—10 kartų per savaitę.

  • grupė — mėsa, paukštiena, žuvis ir kiti baltymų šalti­niai (subproduktai, kiaušiniai). Vartojami 5—6 kartus per sa­vaitę.
  • grupė — miltiniai produktai.

Įvairūs kepiniai iš kvietinių ir ruginių miltų, makaronai, košės, sviestinės bandelės arba pyragai, gaminiai iš bulvinių miltų. Kasdien šių produktų reikia suvartoti apie 450 g.

Toliau galite rasti įdomesnių straipsnių mūsų bloge.