Profesinio mokymo galimybės

profesinis mokymasProfesinės mokyklos kasmet sulaukia didėjančio moksleivių susidomėjimo. Šių įstaigų duris vis dažniau atveria ir jau aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės – jaunuolis, turintis darbo rinkoje paklausią profesiją, geba greičiau susirasti darbą ir užsitikrinti materialinę apsaugą.

Autoritetinę privilegiją turinčios universitetinės studijos pabrėžia teorinių žinių svarbą, tačiau vis garsiau kalbama apie praktinių įgūdžių stoką. Profesinės mokyklos Vilniuje, siekdamos išspręsti minėtąją problemą, siūlo praktiniu mokymu pagrįstas žinias, kurios suteikia galimybę įgyti, keisti arba tobulinti pasirinktą profesinę kvalifikaciją, leidžiančią ne tik įsitvirtinti, bet ir konkuruoti nuolatos besikeičiančioje darbo rinkoje. Beje, Vakarų valstybėse didžiausiu uždarbiu gali pasigirti inžinieriai ir profesinės kvalifikacijos specialistai, pvz., statybininkai, siuvėjai ar šaltkalviai.

Profesinės mokyklos Vilniuje siekia išugdyti sąmoningą, veiklią ir kūrybingą asmenybę, kuri sugebėtų savarankiškai orientuotis ir prisitaikyti nuolatos besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime, ir gebančią profesionaliai ir kompetentingai dirbti pasirinktoje profesinės veiklos srityje, t. y. profesinės mokyklos siekia priartinti darbuotojų kvalifikaciją prie darbo rinkos reikalavimų ir paskatinti jaunimą specializuotis paklausiose specializacijose – paruošti specialistus, vertinamus šiandieninėje darbo rinkoje.

Profesinės mokyklos Vilniuje atitinka tiek jokios profesinės kvalifikacijos neturinčių asmenų, tiek persikvalifikuoti siekiančių darbuotojų poreikius. Iš tiesų vis didesnio dėmesio sulaukia suaugusiųjų mokymas, t. y. suaugusių asmenų integracija į darbo rinką, įgyjant pasirinktai profesinei veiklai būtinų žinių ir gebėjimų.

Profesinis mokymas skiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Formalusis profesinis mokymas – tai Lietuvos Respublikos švietimo reglamentuotos ir mokslo ministerijos Studijų bei mokymo programų registre patvirtintos mokymo programos. Neformaliojo profesinio mokymo programas užsako, nustato ir finansuoja profesinių žinių reikalaujanti institucija. Šiuo metu profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 tūkst. jaunuolių, šalyje veikia daugiau nei 60 profesinių mokyklų, 5 darbo rinkos mokymo centrai ir daugiau nei 250 kitų profesinio mokymo teikėjų, kuriems priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, individualios įmonės ir t. t. – įmonės, turinčios atitinkamas licencijas, leidžiančias vykdyti profesinio mokymo programas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu didžiausią galimybę įsidarbinti turi tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojai, padavėjai, barmenai, siuvėjai, betonuotojai ir metalo apdirbimo staklių operatoriai. Nepaklausiausios specialybės – degalinių operatoriai, automobilinio krautuvo vairuotojai, staliai, floristai, kosmetologai ir manikiūrininkai. Vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių inžinieriaus profesiją, trūkumą. Beje, inžinieriai sulaukia itin pelningų darbo pasiūlymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.

Negalima pamiršti ir kitų profesinio mokymo privalumų. Pirmiausia, Lietuvoje profesinis mokymas yra nemokamas, be to, mokiniai pretenduoja gauti stipendijas. Dauguma mokymo įstaigų siūlo tvarkingus ir pigius bendrabučius. Profesinių mokyklų moksleiviai, siekiantys plėsti žinių ratą ir kultūrinį akiratį, gali rinktis išplėstinius dalykų kursus ir pasirengti universitetinėms studijoms. Iš tiesų profesinėje mokykloje suteiktas atestatas niekuo nesiskiria nuo atestato, įgyto gimnazijoje, todėl siekiantys tobulėti gali tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali būti vertinamas kaip valstybinis egzaminas. Be to, moksleivis, turintis profesinę kvalifikaciją, stodamas į kolegijas, gauna du papildomus taškus. Stodamas į universitetą – vieną.