Daržai ir gėlynai lietuvio kieme

levandaPažvelgus pro daugiabučio namo langą ir pamačius ankštą, pilną automobilių stovėjimo aikštelę, apsupta dar kelių daugiabučių, mintys apie nuosavą kiemą ir su gėlynu ir daržais atrodo keistai. O bet taip toli gražu. Nemaža dalis to lietuviško daugiabučio gyventojų turi kur pasikapstyti – kolektyviniai sodai, paežerių sodybos, giminaičiai ar seneliai kaime – įvairovė išties nemaža. Na, kai kurie, matyt neturintys alternatyvos, bando šiokius tokiu gėlynus užsiveisti ir daugiabučių kiemuose, prie laiptinės, dažnai po ne savo langais. Matote, koks vis tik stiprus tūlo lietuvio noras kišt rankas į žemę, tuomet atgniaužti sėklų kupiną kumštį, trauk ranką lauk ir laukti, kol jūsų pasėtas augalas sudygs ir jus džiugins? Taigi va. Įdomu ir tai, kad tūlo lietuvio senovinis noras pasireiškia moderniomis formomis – vietoj to, kad džiuginto kopūsto ar bulvės žiedai, skubame sodinti levandas, pelargonijas ar chrizantemas.

Na, kita vertus, kodėl gi ne. Taip tarsi jaučiamės modernūs. Tarsi ateitį perpinam su praeitimi, taip užkariaudami ne tik savo senelių, visą gyvenimą praleidusių palinkus prie žemės, bet ir jaunimo palankumą, kurie skatina naujoves, įdomybes ir atradimus. Na, pamačius prie daugiabučio pražystančią magnoliją nėra prie ko prikibti nei vieniems, nei kitiems. Beje, kad jau nebūtų labai vienpusiška, paminėkime, jog visai madinga ir bulves auginti dėl savo žiedų. Ir baltas, bet ir violetines, geltonas. Suprantama, kalbame apie žiedų spalvas. Ir štai ne tik mėlynai žydinti, nuostabiai kvapi, bet vis tik svetima levanda mums gali teikti džiaugsmą.

Tolstant nuo daugiabučių, persikelkime ten, kur vis tik matyti gėlynus kur kas įprasčiau. Čia laimi kolektyviniai, gan šaunus sovietinis palikimas, ir privačių namų kiemai. Taip, abu šie variantai dažnai būna vienas ir tas pats. Taigi, kai jau gyveni su tikru savu kiemu, norisi tą kiemą ir pasipuošti. Be jokių dvejonių čia laimi moterys, savo gėlynus gebančios paversti tikrais stebuklais. Ir ne tik levanda ar chrizantema čia būna būna dėmesio centre. Įdomiausia tai, kad dėmesio centre nebūna nieko – paeiliui nuo pat pavasario iki rudens žydi skirtingos gėlės, skirtingomis spalvomis, nuolat apsuptos kokio nors visžalio šliaužiančio kadagio žalio fono. Fantazijai ribų savam gėlyne tikrai nėra.