Kazino

5 faktai apie kazino, kurie jus labai nustebins

Ieškote labai įdomių ir jums dar negirdėtų kazino faktų? Tuomet skubame jums pristatyti keletą daugelį nustebinsiančių faktų apie azartinių žaidimų pasaulį.

„Jokių kauliukų“

Ar kada nors buvote girdėję frazę „jokių kauliukų“? Ši frazė iš tikrųjų atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose dar XX a. pradžioje. Tuo metu azartiniai žaidimai buvo neteisėti daugelyje valstijų, todėl „Craps“ (kazino žaidimas kauliukais) žaidėjai šį žaidimą žaisdavo pogrindyje, tokiu būdu slėpdamiesi nuo teisėsaugos atstovų. Tuo tarpu, jei būdavo atliekamas policijos reidas, žaidėjai dažnai kauliukus nurydavo, tokiu būdu pašalindami bet kokius įrodymus ir išvengdami arešto. Taigi, tuo laikotarpiu žaidėjai vadovaudavosi principu „nėra kauliukų – nėra ir bausmės“.

Ruletė ir „Monte Karlo“ kazino

XIX a. septintajame dešimtmetyje Blankų šeima sukūrė azartinių žaidimų meką, skirtą Europos elitui. Jie Monake įsteigė „Monte Karlo“ kazino namus, kur ruletė tapo pačiu populiariausiu žaidimu. Remiantis legenda, kazino valdytojas François Blanc (kitaip dar vadintas „Monte Karlo magu“) sudarė sandėrį su velniu tam, kad sužinotų visas ruletės paslaptis. Sakoma, kad dėl šios priežasties visų ruletės rate esančių skaičių suma yra 666 – velnio skaičius. Dėl šio skaičiaus ruletė yra gavusi dar vieną pavadinimą – „Velnio žaidimas“.

„Keno“ žaidimas

„Keno“ yra vienas iš seniausių žaidimų, kuris atsirado prieš daugiau nei 2000 metų Senovės Kinijoje. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad Hanų dinastijoje, tarp 205 ir 187 pr. Kr., karų išvargintas regionas susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, todėl jiems tapo sunku išlaikyti savo kariuomenę. Galiausiai gyventojai atsisakė mokėti už išteklius ir ginklus, kurių reikėjo karui. Dėl šios priežasties Cheung Leung sukūrė „Keno“ žaidimą, tokiu būdu surenkant labai daug pinigų. Įdomiausia tai, kad šis žaidimas iki šių dienų pasikeitė labai nereikšmingai. Originali „Keno“ žaidimo versija yra labai panaši ir į šių dienų žaidimo versiją. Pasirinkimų skaičius taip pat išliko toks pats – 80. Anuomet žmonės rinkosi iš 80 kiniškų rašmenų, o šiandien žaidėjai renkasi iš 80 skaičių. Tuo laikotarpiu šis žaidimas kartais būdavo vadinamas ir „Baltojo balandžio žaidimu“, kadangi pašto balandžiai nuskraidindavo rezultatus iš kaimo į kaimą.

Kortos ir prancūzai

Nors kortos ir kortų žaidimai egzistavo jau ištisus amžius, prancūzams atitenka nuopelnai už keturių rūšių kortas ir dizainą, kurį mes šiandien matome šiuolaikinėse kortose. Keturios skirtingos kortų rūšys atspindėjo skirtingas visuomenės klases – valstiečius, kurie kasdien atlikdavo sunkiausius darbus, taip pat prekeivius, dvasininkiją ir aukštuomenę. Be abejo, šiandien didžioji dauguma žmonių – net ir tų, kurie labai dažnai mėgsta žaisti kortomis – nė nenumano, kad anuomet sukurti kortų dizainai turėjo atitinkamas prasmes ir tiesiogiai atspindėjo visuomenę. Žinoma, kaip jau buvo minėta, kortų žaidimai visame pasaulyje buvo labai plačiai žaidžiami gerokai anksčiau nei prancūzai sukūrė pagrindines kortų rūšis.

„21“ ir Napoleonas

„Juodasis Džekas“ yra kilęs iš prancūzų sukurto kortų žaidimo „Vingt-et-Un“, reiškiančio 21. Šis kortų žaidimas turėjo būti pakankamai populiarus Prancūzijoje, kadangi daugumoje šaltinių yra nurodoma, kad Napoleonas Bonapartas labai mėgo jį žaisti. Pasirodo, kad Napoleonas „Juodąjį Džeką“ (ankstyvąją šio žaidimo versiją) žaidė labai reguliariai – ypač po to, kai buvo ištremtas į Elbos salą. Tuo laikotarpiu buvęs Prancūzijos imperatorius leisdavo savo laiką ištisas valandas žaisdamas „21“. Žinoma, pradžioje šis žaidimas buvo vadinamas būtent „21“, kadangi „Juodojo Džeko“ pavadinimas atsirado tik XX a. pradžioje.