Mėnesio archyvas: sausio 2016

Profesinės paieškos ir atradimai

Darbo skelbimaiJei jau esate baigę kokius nors mokslus, turite darbo ar praktikos patirties savo srityje ir laikote save daugiau mažiau kažkokios srities specialistu, belieka susirasti jūsų lūkesčius atitinkanti darbą ir pradėti kilti karjeros laiptais. Pasiseka tiems, kurie dar studijuodami ir atlikdami praktiką patinkančioje įmonėje gauna pasiūlymą čia likti darbuotis ir po studijų. Jei tai atitinką jūsų norus bei viltis – puiki galimybė. Vis tik daugelio karjeros pradžia prasideda nuo darbo skelbimų įvairiausiose platformose. Atsirenkami dominantys darbdaviai, pozicijos, bandomą siųsti savo gyvenimo aprašymą ir laukti pakvietimo į darbo pokalbį. Šis kelias, žinoma, kur kas ilgesnis bei sunkesnis tačiau neišvengimai juo tenka eiti didžiajai daliai žmonių.

Karjeros specialistai nuolat ragina dar studentus ar net žinančius ko nori moksleivius kuo daugiau savarankiškai domėtis savo pasirinkta sritimi. Studijos dažniausiai būna tik puiki priemonė, leidžianti gauti dar daugiau žinių, parodyti, kur ieškoti jums reikiamos informacijos ir kuo dar reikia domėtis. Tačiau vien studijuoti ir gauti diplomą dažniausiai nepakanka, nes tai tiesiog dažnai yra per lengvai. O lengvas kelias kažin ar pavers jus kokiu nors specialistu, greičiau eiliniu statistu, kuriam darbo paieškose teks grumtis su gausiais būriais tokių pačių ar net kiek daugiau pasistengusių kolegų. Darbo skelbimai matomi visiems, ir jei jūsų sritis populiari ar darbdavių, ar bedarbių tarpe, jūsų neišvengiamai laukia didelė konkurencija.

O štai nuoširdžiai besidomintiems savo sritimi paprastai keliai atsiveria lengviau. Visų pirma dėl to, jog ir mokytis patinkančioje srityje yra kur kas lengviau. Jeigu kažką ta linkme veikiate jau studijuodami, savanoriaujate, atliekate praktiką ar bandote rašyti apie tai, potencialus darbdavys tą pastebės. Dažnai būna ir taip, jog patys dėstytojai pasiūlo imlesniems, savarankiškiems studentams kokį nors darbą – juk ką nors dėstantieji neišvengiamai turi įvairiausių pažinčių ir tos srities darbo rinkoje, kuriai gali parekomenduoti studentus. Ir taip būna tikrai neretai ir labai įvairiose srityse. Darbo skelbimai tokiems studentams dažnai tampa nebeaktualūs, nes paskutinius studijų kursus jie jau dirba savo srityje, o gal net yra spėję palypėti karjeros laiptais. Statistai grupiokai, formaliai besimokantys ir gaunantys diplomą, tokiam veikliam žmogui dažniausiai jau nebėra konkurentai darbo rinkoje.

Paslidinėti ar pažinti kultūrą?

PrahaTokios šalys kaip Austrija, Slovakija, Čekija dažniausiai asocijuojasi su slidinėjimu. Šios šalys kalnuotos, slidinėjimo infrastruktūra puikiai išvystyta, tad natūralu, kad jas dažniausiai prisimename žiemą. Nors, dera pasakyti, kad daug turistų jų kalnuose lankosi ir vasarą, laipioja į kalnus, vaikšto trekingo takeliais ar tiesiog atvažiuoja savaitę kitą pagyventi gryname ore, gražių vaizdų apsuptyje. Tačiau daugelis pamiršta, kad šios šalys turi seną istoriją, nuostabią architektūrą, daug pilių ir gražių senamiesčių miestuose. Kai kurie Čekijos ar Slovakijos miesteliai praktiškai be plėtimosi išliko nuo viduramžių, leidžiasi pasijusti kaip žiloje senovėje. Dažniau lankoma tik Čekijos sostinė Praha, neabejotinai verta dėmesio tiek dėl architektūros ir istorinių vertybių, tiek dėl kitų lankytinų objektų.

Kalbant apie Austriją, kurios didesnė dalis išsibarsčiusi daugiau mažiau kalnuotose vietovėse, tikrai verta parekomenduoti kelionę po šią šalį. Jos sostinė Viena – modernus, tačiau tuo pačiu ir senas miestas, kurio senamiestis retai palieka abejingų. Na o pati Austrija, kalnai ir juose įsiterpę didesni bei mažesni miesteliai puikiai atrodo tiesiog važinėjant keliais. Būtent kelionė automobiliu po Austriją, kad ir sukiojantis po ją pirmyn atgal porą savaičių, visada yra lydimi nuostabių vaizdų. O juk ši šalis ne taip ir toli, iki jos galima atvažiuoti automobiliu iš Lietuvos, o jei patogiau – išsinuomoti jau atskridus. Žinoma, dar nuostabesni vaizdai atsivers, jei nepatingėsite pasivaikščioti kalnų takeliais įvairiose Austrijos vietose. Kad ir kaip gerai ten būtų išvystytas kelių tinklas, tačiau gražiausi gamtos kampeliai vis tik nėra taip lengvai pasiekiami.

Ko gero dažniausiai po minėtas Austriją, Slovakiją ir Čekiją keliaujama automobiliu. Taip pat dažnos kelionės ir turizmo agentūros autobusu. Paprastai jų pagrindinis tikslas būna Praha Čekijoje, tačiau aplankomos ir pakeliui esančios įdomios vietovės. Nors kelionė autobusu yra gana varginanti ir ne tokia jau trumpa, tačiau su gera galima tikrai puikiai praleisti laiką tokioje kelionėje. Praha tikrai gražus miestas, čia persidengia senos senamiesčio gatvelės su aktyviu naktiniu gyvenimu, yra ir modernių muziejų, ir senų bažnyčių, tad kiekvienas gali atrasti kažką įdomaus sau. O štai Slovakijoje gausu įvairių pilių, jų liekanų bei senų, Viduramžius menančių miestelių, susiorganizuoti tokio pobūdžio kelionę po visą šalį būtų tikrai įdomu.

Daniškoji undinėlė

KopenhagaAr teko kada sutikti jūroje besipliuškenančią undinėlę? O bent sėdinčią kur nors pakrantėje, stebinčią saulėlydį? Sakot, undinėlių nebūna? Gal jūs ir teisus, bet tai nei kiek netrukdo jų matyti. Be abejo, garsiausia viso pasaulio undinėlė gyvena Danijoje, Kopenhagoje, kur šią mistinę būtybę vaizduojanti skulptūra stovi visai šalia jūros. Kopenhaga yra dažnai turistų lankomas miestas, ir undinėlė neišvengiamai būna vienas pagrindinių objektų, kuriuos privalu pamatyti.

Nors, tiesą pasakius, asmeniškai nesu linkęs išžvelgti kažko įdomaus ar meniškai prasmingo toje undinėlėje. Bet visa esmė yra tiesiog jos žinomumas. Ir jei lankysitės Kopenhagoje, bet nepabuvosite ir nenusifotografuosite prie undinėlės, vargu ar jus kas nors supras. Tačiau reikia būti sąmoningiems – Kopenhaga yra didžiulis miestas, kuriame tikrai yra ką pamatyti, ką aplankyti, kur pabūti ir ką  patirti, tad koncentruotis į undinėlę būtų kiek keistoka. Juolab, kad visada galima leistis į kelionę po šio miesto apylinkes, visą Daniją ar tiesiog tiltu persikelti į jau Švediją, Malmės miestą, sujungta ilgu tiltu su Kopenhaga.

Pati Danija, nors garsėja kaip ūkininkų kraštas, vis tik turi ir įdomių vietų. Nors jos peizažai gana vienodi, tikrai turi daug stipriai žmogaus rankų ir technikos paveikto kraštovaizdžio, išsaugojo ir šį tą savito. Yra kelios gamtos saugomos teritorijos, kur galima pamatyti, o kaip iki Danija atrodė iki statant fermas ar apsodinant laukus braškėmis. Labiausiai saugoma ir vertinga yra Danijos vakarinė pakrantė, jūros užliejami dumblingi plotai, kur randama įvairiausių gyvių, gausu florai ir faunai svarbių buveinių. Ir šie plotai išties nemaži, tačiau kiek kitokie nei Lietuvoje, kur dažniausiai saugomos daugiau mažiau miškingos vietovės. O čia – ilga, plati, nuolat besikeičianti bet tuo pačiu ir stabili jūros pakrantės ekosistema.

Danija turistams patogi tuo, jog ją galima lankyti visus metus – klimatas tą tikrai leidžia. Žinoma, jei norėsite pabūti gamtoje, pajūryje, geriau rinktis šiltesnius metų sezonus, tačiau Kopenhaga yra lankoma visus metus, žiema tikrai ne išimtis. Verta atkreipti dėmesį, jog šioje šalyje gana dažni vėjai, prie kurių teks priprasti. Dažnoki čia ir lietūs, o jų derinys su stipriu vėju, ypač žiemos laiku, pareikalauja atsakingai rinktis aprangą. Tokiomis sąlygomis keliai laipsniai šilumos gali būti kur kas šlykštesni nei geras minusas mūsų ramioje Lietuvoje.

Ugnis lede ir ledas ugnyje

IslandijaDar galima būtų pridurti ką nors apie užvirusį sniegą ar panašią metaforiška nesąmonę. O gal kaip tik be galo išdidų šalies, šalies saloje, įspūdingos šalies saloje, o gal tiksliau pačios salos pristatymą. Islandija. Juk čia keliaujame ne dėl kažkokių kultūrinių, politinių ar panašių civilizacijos stebuklų, o dėl stebuklo pačio savaime – gamtos. Ir gamta Islandijoje paplušėjo iš peties, kalnus, krioklius, lygias alpines pievas ir net ledynus apvainikuodama tikru nesusipratimu – karštais geizeriais, besiveržiančiais ledo ar sniego laukuose.

Nesusipratimai žavi. Ypač jei jie kažkas tokio, kaip paminėti geizeriai. Na, arba kaip vis Islandija kartu paėmus. Šios šalies gamta nepalieka abejingų, ne veltui į tokią atšiaurią šalį turistai plūsta iš viso pasaulio. Taip, čia dažnai būna šalta, labai dažni stiprūs vėjai, neretai lyja, o apie keliavimą po šią salą žiemą net patyrę keliautojai galvoja gana atsargiai. Nors gerai pagalvojus tikrai įmanoma. Būtent geizeriai arba karštieji šaltiniais yra vienas populiariausių lankytinų objektų šioje šalyje. Ir alpinių pievų, ir kalnų, net ir įspūdingų krioklių galima pamatyti tikrai daugelyje pasaulio vietų. O štai pasimaudyti natūraliame šaltinyje, kuris iš ties yra šiltas ar net karštas (įvairovės Islandijoje netrūksta), galima tikrai toli gražu ne visur.

Nors, kita vertus, kažin ar ši sala būtų mažiau lankoma iš jos atėmus garsiuosius į paviršių besiveržiančius terminius vandenis. Čia galima rasti net ugnikalnių, galima pamatyti banginį, galima visam gyvenimui įsiminti įspūdingą šiaurės pašvaistės vaizdą. Kalnų upės ir kriokliai, vieni statūs ir aukšti, kiti platūs ir vandeningi, treti tarsi sulipdyti taisyklingais laiptais, taip pat nepalieka abejingų. Įvairiuose atvirukuose ir plakatuose, vaizduojančiuose gamtos grožį ar tiesiog stebuklus, tikrai dažnai galima pamatyti Islandijos vaizdus. Ne veltui.

Daug, tikrai daug keliaujančių žmonių, aplankę ne vieną šalį ir net ne vieną žemyną, Islandiją vadina gražiausia kada nors matyta šalimi. Vis tik sala yra didelė ir įvairi, kad bent kiek geriau ją pažinti, reiktų skirti gerokai daugiau laiko nei standartinė atostogų savaitė. Žinoma, Islandija niekur nepabėgs, galima salą lankyti ir kelis kartus po savaitę, apžiūrinėjant vis kitą jos kampelį. Tačiau turbūt geriausia atvykti kokiam mėnesiui, išsinuomoti automobilį ir juo važinėti po įdomiausias salos vietas, nevengiant kartais ir pėsčiomis kelioms dienoms pasileisti į salos gilumą.

Nesibaigianti siesta

SardinijaKeliaujantys po pietų Europos kraštus, puikiai žino, kas yra siesta. Galima tą vadinti racionaliu slėpimusi nuo karštos vidurdienio saulės, gilias tradicijas turinčių reiškiniu ar tiesiog pietiečių tingumu. Turistams, dažnai ribotame laike norinčius pamatyti kuo daugiau naujo pasaulio, siesta retai kada labai sužavi. Kai kuriose vietose pietų pertrauka gali trukti ir keturias valandas, kurių metu užklydėlis ne tik kad negalės suvalgyti skanios (na, ar bent jau daugiau mažiau tradicinės, galų gale – italo rankomis pagamintos) picos, tačiau kartais atrodo išmirusiuose miesteliuose net kelio pasiklausti sunku siestos metu. Panašiais turistiniais nepatogumais pasižymi ir Ispanija, Ir Italija, ir šiai šaliai priklausančios Sardinija bei Sicilija, ir plačiai pamėgta Graikija.

Žinoma, gal siesta ir ne pats didžiausias nepatogumas, tačiau apie jį žinoti ir tai turėti omenyje tikrai verta. Paprastai rimčiau šis reiškinys pasireiškia mažesniuose miesteliuose, štai turistų dažniausiai lankomi ar tiesiog dideli miestai šio reiškinio daugiau mažiau mažiau atsisakę. Galima spėti, jog tiesiog dėl ekonominių sumetimų. Juk ir tingus pietietis supranta, kad turistas į jo šalį atvyko išleisti pinigų, tad kodėl gi nepabūti tarpininku. Tačiau mažesniuose miesteliuose, kur turistai nėra dažni svečiai, jau reikia derintis vietinių įpročių. O kaip nenorėsi pakeliauti po tą pačią Sardiniją, kai sala tokia įvairi, ir graži, ir kalnuota, ir lygi, su turistiniais miestais ir kurortais ir su visai nelankomais ūkininkų vienkiemiais, apsuptais kalnų ir ožkų. Važinėjant po šią salą automobiliu ir norint papietauti kokiame nors pakelės miestelyje, būtina kreipti dėmesį į laikrodį ir pamiršti savo įprastą valgymo grafiką. Arba jame atsiras nemaža spraga.

Kadaise lankant Sardiniją būtent į tokią situaciją ir teko pabūti. Ramiai ir neramiai vinguriuojant siaurais kalnų serpantinais ir kartkartėm pravažiuojant įvairius tiesiog į kalnus lipančius miestelius kilo minti suvalgyti itališką picą. Nors ko gero, Sardinija ir Italija vis tik skiriasi, tuo pačiu ir maistu. Privažiuojame atrodytų gan nemažą miestelį, paliekame automobilį ir pasileidžiame grįstomis gatvelėmis tolyn. Po to kairiau. Dešiniau. Atgal. Vos porą sutiktų žmonių sugebėjo paaiškinti, kad dabar siesta, ir po valandos paieškų viskas, ką gavome – tai nuorodą į maisto automatą. Na tokį, su mini čipsų pakeliais, mažaisiais batonėliais ir kelių rūšių skardinėm. Žinoma, viskas su garsiaisiais vakarietiškais pavadinimais. Štai tau ir pažintis su vietiniu maistu. Gera pamoka ateičiai, jog jei nežadi apsiriboti gerokai prisitaikiusiais turistiniais kurortais, vis tik verta atkreipti dėmesį į vietos tradicijas.

Šiltos saulės, smėlio, bažnyčių

BarselonaŽmogus, pilietis, asmenybė – vienas ir tas pats, ilgus mėnesius lenkiantis nugarą ar varvinantis akis  (ko gero, dažnesnis variantas) darbe, galų gale sulaukia nusipelnytų atostogų. Yra tokių, dažniau senosios kartos, kuriems geriausias poilsis yra kambario remontas ar savų daržų kruopštus išravėjimas. Tačiau daugelis vis tik nori to vadinamojo „tikro“ poilsio. Prie jūros, ten kur šilta, dėl mandrumo pageidautina užsienyje, su palmėmis ir skaidria jūra, na, ir kad „selfiai“ būtų įvairesni, su viena kita ekskursija į istorines, archeologines, menines, architektūrines ar dar kažkuo ypatingas vietas. Tam puikiai tiesiog kokia nors mandresnė bažnyčia. Kur to ieškoti? Praktiškai bet kuriame kurorte. Tiesa, su musulmoniškomis Turkija ir Egiptu dėl bažnyčios gali ir nepasisekti, tad rekomenduojame tiesiog seną gerą Ispaniją ir Barseloną – didelį jos miestą rytinėje šalies dalyje, prie Viduržemio jūros.

Barselona – tikrai didelis, įspūdingas miestas. Ir čia ką apžiūrėti turės tikrai ne tik fono nuotraukai ieškantis tūlas poilsiautojas, bet ir tikras meno bei architektūros žinovas, aplankęs ne vieną Europos ir pasaulio miestą bei atsižiūrėjęs šimtus bažnyčių. Barselonos gotikinis stilius, persimaišęs turbūt su visais kitais įmanomais, išties žavi. Ir turistus iš viso pasaulio šis miestas labiausiai ir traukia dėl savo nuostabaus senamiesčio, o ne dėl banalaus drybsojimo paplūdimyje. Ir kodėl gi ne – gražesnių ir patogesnių paplūdimių reiktų ieškoti kur nors Seišeliuose, Maldyvuose, Filipinuose na ar bent jau Kanaruose. O štai tokio įspūdį keliančio pasivaikščiojimo siauromis seno miesto senamiesčio gatvelėmis, kartkartėm susitinkančiomis aikštėje, kitur gali ir nerasti. O jei ir rasti, tai kitokį.

Ispanijai ir jau garsiai ką tik ne kartą paminėta Katalonijos sostinė (ta pati Barselona, jei dar kas neaišku) vis tik yra tikrai universalus kurortas. Yra čia nemažai ir paplūdimių, ir tradicinių paplūdimio pramogų, ir gultų, kuriuos galite išsinuomoti ir pragulėti juose visą savaitę ar kiek ten jūs atostogaujate. Įdomumo dėlei prisiminkime, jog Barselonos paplūdimiai yra supilti dirbtinai, kai stipriai pramoninis miestas nusprendė rengti olimpines žaidynes ir apsižiūrėjo, kad neturi kur pamerkti planuojamų turistų. Gal tai ir gerai – juk dažnai planuojami tiek miestai, tiek tie patys paplūdimiai būna patogesni nei kažkaip savaime chaotiškai augantys ir adaptuojami mažais etapais. Tad aplankyti šį miestą vis tik dera visiems – ir pliažo tinginiams, ir subtilesnių dalykų mėgėjams.

Svetimas džiaugsmas užsienyje

Darbas LondoneAr pagalvojote, kad plauti automobilį gali būti malonu? Savo – kodėl gi ne, ypač kai galite atkreipti dėmesį į smulkmenas, kurias eilinis plovyklas darbininkas tiesiog pamirš. O ar gali būtų malonu plauti automobilį kitiems? Ir ne vieną, o pavyzdžiui dvidešimt, trisdešimt ar net penkiasdešimt per dieną? Vargu, tiesa? O jei už pinigus, ir gerus pinigus? Jau realiau. Būtent tuo užsiima nemaža dalis ką tik iškeptų emigrantų, ieškančių geresnio atlyginimo ir tiesiog gyvenimo Londone, didžiausiame Didžiosios Britanijos mieste. Būtent automobilių plovimas atvykusiems būna pirmas ramstis, leidžiantis užsidirbti, pajusti, kas yra darbas Londone, ir pradėti tvirčiau stotis ant kojų naujoje šalyje.

O kodėl būtent automobilių plovimas? Plovyklos Londone labai populiarios, vietomis būtent vienoje plovykloje netoliese galima matyti ir kitą. Ir darbų paprastai joms netrūksta. O plovyklose darbas ne iš lengvųjų – ir šalta, ir šlapia, ir dideli tempai, ir ilgos darbo valandos, mokamas minimalus, tiesa angliškas, atlyginimas, tad didelė darbuotojų kaita. Būtent dėl to gana nesunku rasti Londone automobilių plovyklą, kuriai reikia darbuotojo. Puikiai tinka ir vos kalbą mokantys asmenys, pageidautina, kad nors su kokiu bendradarbiu galėtų susikalbėti. O plovyklose dirba pagrinde imigrantai, tad kokį kalbantį artimesne kalba dažnai nebūna sunku rasti.

Nors gana greitai galima būtų visa tai paneigti ir sakyti, jog darbas Londone galėtų būti ir kur kas malonesnis, geresnis, perspektyvesnis ir siūlantis gerokai didesnę algą, nereikia pamiršti, jog kalbame apie ką tik atvykusius. Žmonės, pamatę kiek kainuoja pragyvenimas Londone, greitai supranta, jog atsivežtų santaupų ilgam neužteks, tad griebiasi bet kokio darbo, o jau tada ima galvoti, kuo iš tikrųjų norėtų bei galėtų užsiimti.

Būtent automobilių plovimas dažniausiai ir būna tuo darbu. Vietų daug, konkurencija nedidelė, įsidarbinti nesunku, o ir atlyginimas, prisiminus Lietuvą, atrodo didžiulis – tad kodėl gi ne. Žinoma, su mintimi, jog mėnesio ar poros bėgyje pavyks gauti įdomesnį, ir, turbūt daugeliui emigrantų svarbiausia, pelningesnį darbą. Daugelis taip ir daro, nors, dera pasakyti, tikrai ir tokių, kurie laimingi jaučiasi plaudami automobilius ir metus, ir du, ir dar daugiau. Tiesiog toks tas darbas Londone. O kodėl ne – galbūt kylate pareigose, galbūt mėgstate viršvalandžius, gal nenorite rizikuoti likti be jokio darbo ar patinkanti plovykla yra tiesiog prie pat gyvenamos vietos – begalė priežasčių nenorėti niekur dingti.

Sodo džiaugsmai

ŠilauogėsNa taip, gili žiemą galbūt nėra pats geriausias laikas galvoti apie derlių. Šalta, snieguota, žemė giliai įšalus ir gamta apie jokius pabudimus dar nė nešnabžda. Kita vertus, jei esate prisiekęs sodininkas, galbūt būtent dabar pats geriausias laikas imti planuoti savo daržo vasarą. Domėtis naujomis augalų rūšimis ir veislėmis, galvoti ar jų norite, kuriame sklypo kampelyje juos augintumėte ir panašiai. Jei dar savo sklype neturite šilauogių, būtent jos galėtų būti tas augalas, kurį pradėsite ateinantį sezoną.

Šilauogės – artimas mėlynių giminaitis. Labai panašus į mūrų pelkėse augančius vaivorus, arba liaudyje vadinamas girtuokles. Gero pusmetrio aukščio krūmas, kuris augina mėlynas, skanias, gerokai už mėlynes didesnes uogas. Pastaruoju metu šilauogės labai plinta dėl savo patrauklumo rinkoje – kasmet steigiasi didesni bei mažesni ūkiai, kurie specializuojasi būtent į šias uogas. Jos plačiai naudojamas pyragams, keksams, bandelėms ir įvairiausiems kitiems kepiniams, iš jų daromos uogienės bei džemai arba šilauogės paprasčiausiai pardavinėjamos neapdorotos – tolimesnis jų likimas paliekamas šeimininkių fantazijai.

Puikiai šios uogos auga ir mūsų soduose. Nors, dera pasakyti, kad tiesiog bet kur pakasti sodinuko neužteks – šias uogas būtina aprūpinti rūgščiomis durpėmis – juk augalas iš pelkių (na, bent jau jo tėvinės atšakos, vis tik pati šilauogė yra hibridinis augalas), ten kur dirvožemis tikrai rūgštus. Specialių būtent šioms uogoms skirtų substratų tikrai nesunku rasti daugelyje didesnių sodo ir daržo prekėmis prekiaujančių parduotuvių.

Ar galima šias uogas naudoti tiesiog kaip sodo puošmena? Na, čia jau fantazijos reikalas. Šilauogės, ypač gerai parištos, gali gražiai įsikomponuoti kad neaukšta, bet gan vešli gyvatvorė, apribota specialiame substrate. Gražiai jos gali atrodyti tiesiog kaip krūmas pievoje, tačiau vėlgi jų šaknys turi būti atskirtos nuo pačios pievos. Kad ir kaip būtų, juk svarbiausia – uogų skonis, o pastarojo šios uogos tikrai nestokoja. Turbūt būtent nuskintos uogos labiausiai ir pasižymi estetika. Ar plūduriuojančios piene, ar kaip puošmena ant nedidelio keksiuko, ar kokiu piešiniu išdėliotos ant ką tik iškepto pyrago – šilauogės vaizdo tikrai nesugadins, o juo labiau skonio. Tad beplanuojant naują sodo bei daržo sezoną, tikrai nereikia pamiršti šių uogų. Nors ir nelabai dažnų, bet sparčiai besiskinančių kelią į populiariausių augalų sode dešimtuką.

Kokios dabar yra pigiausios paskolos?

pigios paskolosPo naujų metų tenka prasimanyti pinigų? Šventėms išleidote per daug? Dabar jums reikėtų kuo atidžiau peržiūrėti kredito bendrovių pasiūlymus, o taip pat neprošal būtų peržiūrėti ir naujai atsiradusių bendrovių informaciją. Joje jos skelbia, kad ten galima ieškoti pigiausios paskolos, nes kai kurios iš tų įmonių yra tiesiog tarpininkavimo sistemos, kurios leidžia pinigų skolinimu užsiimti paprastiems žmonėms. Esantiems finansinėje duobėje, siūlytume pasidomėti jungtinio finansavimo sistemomis, nes Lietuvoje kaip niekad jų tik daugėja.

Paskolos ieškoti nevertėtų, jeigu jūs nežinote kaip vėliau ją grąžinsite. Matote, daug keblumų jums sukels tai, kad kitus mėnesius jums reikės gauti daugiau pajamų, nes kaip kitaip jūs sumokėsite įmokas? Žinoma, kai kuriems paskolos net nereikėtų ieškoti – jeigu jau prieš šventes per daug prisiskolinote iš šių bendrovių, tai dabar visai jau nebegalėsite gauti jokio finansavimo. Teks tiesiog kreiptis į artimuosius.

Daug dėmesio reikėtų skirti naujiems pakeitimams, nes nuo naujų metų įsigalioja tvarka, kad palūkanos turės būti dar labiau sumažintos. Kai kurios įmonės jau tai padarė, todėl galite matyti, kad skolintis dabar yra be galo pigu. Jeigu ieškote nedidelės sumos, jums reikėtų peržiūrėti greitųjų kreditų bendrovių siūlomas akcijas, nes per jas yra dalinamos nemokamos paskolos trumpiems laikotarpiams. Ten niekas neprašo jokio užstato, todėl jeigu norėsite skolintis, turėsite tik pateikti duomenis bei atitikti mokumo vertinimo nuostatose esančias sąlygas.

Pasiskolinti pinigų jau nebėra taip paprasta, o kas liečia šiuo metus – skolintis tapo dar sunkiau. Dabar kreditų bendrovėms bus privaloma įsitikinti, kad klientas pateikia tikslius duomenis apie pajamas. Tai reiškia, kad nurodyti pajamų sumos nebeužteks – teks įrodyti, kad tokios pajamos iš tiesų yra gaunamos. Tai bus patikrinama naudojantis viešomis duomenų bazėmis tam tikrose institucijose. Jose kaupiama informacija, kuri padeda įsitikinti ar asmuo nemeluoja dėl gaunamų pajamų bei turimų įsipareigojimų. Žinoma, jeigu ieškote ilgalaikės paskolos, tada jums galbūt ir pasiseks, nes tokių paskolų įmokos kiekvieną mėnesį būna mažesnės, o jas ir sumokėti tampa gerokai lengviau nei trumpalaikius kreditus.

Vestuvių fotografavimas

vestuviu fotografavimasVestuvių fotografavimo tema yra viena aktualiausių temų būtent poroms, tačiau ne visada būsimi jaunavedžiai pasirenka tinkamą specialistą fotosesijų organizavimui bei atlikimui. Vestuvių fotografą reikia samdyti ne pagal jo siūlomą paslaugų įkainį, o būtent pagal darbų kokybę. Neretai kai kurie jaunavedžiai galvoja, jog sutaupyti samdant fotografą tikrai galima, bet realybė yra tokia, kad taupyti galima tik tam tikrais atvejais, ir tai tikrai nesusiję su paslaugų kokybe. Jeigu norite gražios fotosesijos, tai turėsite jai skirti atitinkamą pinigų sumą, nes kitaip galite skaudžiai nusivilti atliktu darbu.

Vestuvių fotografas Klaipėdoje ar kitame mieste gali atlikti visus darbus kaip priklauso, bet čia reikia rinktis tą specialistą, kuris turi patirtį bei gali parodyti jau atliktus darbus. Jokiu būdu neturėtumėte galvoti, kad šie specialistai visada savo darbą atlieka tinkamai – mėgėjai neretai pridaro daug klaidų, kurios brangiai kainuoja klientams. Paprasčiausiai, pačioje pradžioje siūlytume dairytis į geriausius atsiliepimus turinčius specialistus, nes tik jie jums pasiūlys aukščiausią paslaugų kokybę. Mėgėjų rinktis nevalia, nes jiems išleisite daug pinigų, o taip nieko gero ir negausite. Jeigu ieškote fotografo, siūlytume tai pirmiau daryti internete, nes čia specialistus rasti yra lengviausia.

Kas liečia taupymą, minėjome, kad galima kažkiek sutaupyti, bet taupyti tikrai nereikėtų kokybės atžvilgiu. Tai reiškia, kad reikia samdyti ne tą specialistą, kuris siūlo mažiausias kainas, o tiesiog reikia rinktis profesionalą. Sutaupyti jūs galite kitais būdais. Pavyzdžiui, jums reikėtų rinktis specialistą iš savo miesto, kad jam netektų daug keliauti, nes kaip žinote – paslaugų įkainis skaičiuojama ir pagal darbo bei laiko sąnaudas. Taip pat galite sutaupyti pasirinkę asmenines fotosesijas t.y. galite atmesti tas vietas, kurios jūsų manymu nebus įdomios. Kai kurie jaunavedžiai net nenori nuotraukų, kurios yra būtent iš puotos – jos nori tik gražiausių akimirkų iš santuokos ceremonijų. Taip bus sumažinamas darbas fotografui, o tai vėlgi – kažkiek pakoreguos įkainį jums naudinga linkme.

Vestuvių fotografą būtina samdyti iš anksto t.y. rezervuoti jos paslaugas dar prieš kurį laiką.